paliauka

×paliaukà (plg. brus. пaлiвкa, rus. пoливкa) (3^b), (2) 1. Ob žuvų sriuba: Mano senelis, būdavo, labai liūbija pãliauką Vžns. Karosų mėsa nekokia, ale užtat paliauka gera Rm. Išdorok žuvis gerai, kad nebūtų karti paliaukà Žl. Duok man paliaukõs pasrėbt Ps. Ar gardi, svokele, pelės jukaitė? – Nei šiokia, nei tokia, kaip paliaukaitė TDrIV115. ^ Žuvų desėtkas, paliaukõs ušėtkas Tršk, Kp. Jei davė žuvies, duos ir paliaukõs Kp. Išsrėbsi paliaũką – rasi žuvį An. Suėdei žuvį – suėsk i pãliauką LTR(Rm). 2. Tvr sriuba, virta iš paukščių ar gyvulių kraujo, juka. 3. prasta, skysta sriuba: Kokią gi jūs čia paliaũką šiandiej srebiat? Slm. Skrylių paliauka (vanduo, kuriame virė skryliai) Ut.